SRIS

Upinė odkerpė
Pildyti stebėjimo anketą

Upinė odkerpė

(lot. Dermatocarpon luridum)

  • Karalystė: Grybai (lot. Fungi)
  • Tipas: Aukšliagrybūnai (lot. Ascomycota)
  • Klasė: Kerpės (lot. Ascomycetes lichenisati)
  • Sąrašas: LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus)

IUCN įvertinimas

EN A3c; B2


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Stambi lapiškoji kerpė. Gniužulai dažniausiai netaisyklingi, sudaryti iš tarpusavyje besijungiančių 4–25 mm pločio lakštų. Upinės odkerpės gniužulų viršutinė pusė šviesiai žalsvos, pilkai žalsvos spalvos, todėl ji lengvai pastebima ant tamsių akmenų.
Auga ant drėgnų arba periodiškai užliejamų uolų, akmenų upeliuose, šaltiniuose ir ežerų pakrantėse. Tipinga buveinė Lietuvoje – biogenais neužterštos upės, upeliai, kurių vagoje ir pakrantėse gausu įvairaus dydžio neapsemiamų arba laikinai apsemiamų akmenų.

Populiacijos gausumas

Bendras upių atkarpų, kuriose rasta rūšis, ilgis – apie 2 km. Dvi populiacijas sudaro pavieniai gniužulai ant vieno–dviejų akmenų. Upinės odkerpės gausios tik dviejose upėse. Jos rastos šių upių apie 0,5–1 km ilgio atkarpose.

Grėsmės ir apsauga

Nerasta biogenais teršiamose potencialiai tinkamose akmenuotose upėse. Žinomos populiacijos gali išnykti dėl biogenų patekimo iš dirbamų laukų, gyvenviečių, taip pat dėl melioracinių sistemų atnaujinimo, priežiūros darbų. Penkių upių, kuriose žinomos upinės odkerpės populiacijos, aukštupiai kanalizuoti. Aukščiau žinomų radaviečių šios upės teka per gyvenvietes arba dirbamus laukus.
Pagrindinės apsaugos priemonės – užtikrinti gerą upių vandens kokybę, aukštupiuose nevykdyti, riboti melioracijos sistemų plėtros, rekonstrukcijos projektų įgyvendinimą.

Paplitimas

Dažna rūšis vidutinio klimato juostoje Šiaurės Amerikoje, tačiau reta Europoje. Dėl tinkamų buveinių trūkumo taip pat reta regione į rytus nuo Baltijos jūros. Žinoma Latvijoje ir Estijoje.
Lietuvoje populiacijos rastos šešių upių atkarpose, šalies rytinės ir vakarinės dalių aukštumose bei gretimose plynaukštėse.

Summary

In Lithuania, populations of this species are known from six streams and rivers, the total length of areas inhabited by the lichen being ~2 km. Typical habitats are clear rivers and streams with abundant moist or temporarily submerged stones. The lichen is susceptible to deterioration of water quality due to nutrient inputs from agriculture and other sources or development and reconstruction of drainage systems upstream.

Informacijos šaltiniai

Motiejūnaitė, 2016.